Laba!
Jau seniai neberašiau, nes tik lėkiau lėkiau, dirbau dirbau ir kaip užkurė gyvenau, t.y. be savo virtuvės anei kampo.
Bet pamažu buvo atrastas šaunus butukas (su pusiau veikiančia orkaite, kas mane nelabai linksmai nuteikia) ir keturiais kambariokais, darbas, kuris leidžia turėti visus rytus laisvus ir galimybę miegoti iki pietų bei noras kažką vėl veikti.
Taigi šį kartą, kol dar nieko negaminu ir vis dar gyvenu apsikuitusi, įrašas apie kavutes, kurios mane gelbsti kas rytą arba kiekvieną kartą, kai galvelė nestabiliai ant pečių laikosi ir nulinkti veržiasi :)
Ispanijoje arbatos beveik negeriamos, ką jau kalbėti apie lietuvišką arbatinį kultą, kur kiekvienoje kavinėje gali gauti plikytos arbatėlės, krūva arbatinių ir pasirinkimas didžiulis. Čia arbatos daugiausiai gali rasti pakučiais arba specializuotuose skyriuose/parduotuvėlėse ir tai ne paprastas gėrimas, o daugiau ritualas, kai eini į kokią arabišką arbatinę rūkyti kaljano ir gerti arbatos su pienu arba nusiperki sveriamos arbatos ir plikai ją super duper puodeliuose. Beje, gal dėl šilto klimato, be išimties visi sutikti ispanai arbatą mėgsta gerokai pravėsusią ir kai pamato mane geriančią karštą karštą arbatą, tiesiog akis išsprogina.
Paprastose kavinėse galima rasti infusiones - t.y. gydomųjų arbatėlių iš pakelių: liepžiedžių (tila), mėtų (poleo menta), ramunėlių (manzanilla) arba paprastos juodos arbatos, prie kurios dažnai paprašoma pieno/citrinos. Su manzanilla smagių akimirkų teko patirti, kai dar nemokėjau gerai kalbėti, kartą bendradarbė paprašė atnešti manzanillos, nes skaudėjo skrandį, o aš jai iš šaldytuvo atitempiau obuolį (manzana, lietuviškai būtų obuoliukas) :D
Bet dažniausiai kavinėse geriama, kaip ir pavadinimas sako, kava. O jos tipų yra šimtai melejonų :), kaip kas pageidauja. Bet pabandysiu iš skurdžios patirties aptarti dažniausius variantus. Pradedam!
Café solo - tai paprasta juoda kava (espresso) iš kavos aparato, su putele. Pateikiama mažame puodelyje. Galima prašyti ir café solo largo - tai ta pati juoda kava, bet jau artipilnis puodelis. Vasarą smagiausia gerti café solo con hielo - juodą kavą su ledu.
Café doble - dviguba dozė kavos.
Café con leche - paprasta kava su pienu. Jei prašysit café latte (ir jei tai nebus koks Starbucks ar pribumbasiška kavinė), jums vis tiek pateiks café con leche t.y. paprastos kavos su pienu. Vėlgi, įmanomos variacijos: largo de café (daugiau kavos nei pieno), corto de café (daugiau pieno nei kavos), con leche natural (kambario temperatūros pienu), con leche caliente (karštu pienu), con/sin espuma (su putele/be), con hielo (su ledu).
Cortado - espresso su pienu. Galimos visos anksčiau paminėtos kombinacijos.
Leche manchada - labai silpna kava su pienu, "patepliotas pienas".
Café americano - kava su vandenėliu, nestipri ir, bent jauman, nelabai skani.
Carajillo o cigalo - espresso su alkoholiu. Dažniausiai variantai - brendis, Baileys, viskis, anyžinis likeris, kartais ir romas. Pasak turistų, tai tipiška ispaniška kava. Gerai, kad pasakė, nes iki tol kažkaip net nesusimąsčiau, kad kitose šalyse tai gal nelabai praktikuojama (neskaičiuojant Irish coffee ar jamaicano, kuri daroma panašiai, tik vietoje viskio pilamas likeris Tía María).
Trifásico - tas pats cortado t.y. espresso su pienu plius bet koks anksčiau išvardintas alkoholis.
Descafeinado de sobre/de máquina - be kafeino iš pakučio/kavos aparato. Prie kavos aparato visuomet būna malūnėlis, malantis kavos pupeles, o kava be kofeino jau būna sumalta. Da-nesnis variantas gerti kavą iš pakučio t.y. pašildytas pienas plius pakutis Nescafe be kofeino.
Kai kur daromi ir naturalūs granizados de café - kava su smulkintu ledu.
Žodžiu, kafomanų rojus ir kartu pragaištis, nes nebežinai ką rinktis.
Aš pati dažniausiai geriu café con leche ir trupučiu Baileys dėl kvapo (vasarą su ledu) arba paprastą espresso su ledu, ypač po sočių pietų, kai negali numigti siestukės, o tenka eiti dirbti.
Tai tiek apie kavą, gal kitąkart paburbėsiu ir apie arbatines :)
